užknabinti — užknabi̇̀nti vksm. Rei̇̃kia užknabi̇̀nti dal̃gį į̃tveriant, kad nebūtų atkragùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nuknabinti — nuknabìnti 1. tr. padaryti nuknebusį, nunarinti, nuleisti, nulenkti: Jis snaudė nuknabinęs galvą rš. Nešiau dalgę nuknabinęs rš. Žmogus nuknabinta nosimi juokavo rš. Pjūklelio dantys nuo vidurio nuknabinti vienoje pusėje į vieną šalį, antroje… … Dictionary of the Lithuanian Language
paknabinti — paknabìnti žr. nuknabinti 1: Viduryje aikštės sėdėjo Niaura, kelius susiėmęs ir galvą paknabinęs Vaižg. Su ištisu dalgiu nepapjausi, reik paknabinti ant savęs, padaryti užknabį Šts. ^ Ko čia žiūrai nosį paknabinęs! Gž. knabinti; įknabinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
praknabinti — praknabìnti tr. prakrapštyti, pragraužti: Kapotinis užtrinas pelių jau ir praknabintas, o riestiniam nėko nedariusios Lkv. | Nusiminęs, kaip ką būtų praknabinęs Šts. knabinti; įknabinti; nuknabinti; paknabinti; praknabinti; suknabinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
suknabinti — suknabìnti tr. sulenkti, sukumpinti: Suknabìnti pjūklo dantys, reik juos ištiesti Plng. knabinti; įknabinti; nuknabinti; paknabinti; praknabinti; suknabinti; užknabinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įknabinti — įknabìnti tr. įkibti, prikibti: Kur ana ejo, kur vaikščiojo, visus įknabino LTR(Vkš). | refl.: Insiknabìno in skverną ir neleidžia išeit Al. knabinti; įknabinti; nuknabinti; paknabinti; praknabinti; suknabinti; užknabinti … Dictionary of the Lithuanian Language
